Mažytė rudeninė "depresija"

Kai už lango darganas oras, slogi nuotaika... Taip jau kartais būna, kad tiesiog kažkur dingsta visa energija, motyvacija, nesinori nieko veikti... Dangaus nesimato, taip niūriai lyja, sėdi savo kvadratinėj dėžutėj ir pagauna tas beprasmybės gūsis. Pinigai, pinigai... Atrodo aplinkiniam daugiau niekas nerūpi. O man? Kartais ir pati įsisuku į tą ratą, o iš jo išlipti nelengva. Pasimiršta esminis dalykas, kad pinigai tik priemonė, o ne tikslas. Na bet dabar ne apie juos. Nepasakyčiau, kad dabar esu liūdna, tiesiog dingus motyvacija ir staiga prisiminiau dainą - mantrą - maldą, kuri atgaivina - 4A (aš tave myliu, aš atsiprašau, prašau atleisk man, ačiū). Klausausi dabar ir taip gera. :)) prisiminiau, kad aš esu saulė nušviečiantį savo gyvenimą, be manęs to niekas kitas nepadarys. Saulė, lietus tai tik aplinkos veiksniai, tačiau jei viduje šviesu, nesvarbu koks oras, kokie įvykiai gyvenime, tu vis vien būsi ramybėj ir harmonijoj. O jei dar turi žmogų šalia, kuris apkabina, kuris myli, stengiasi dėl tavęs, kad tik būtum laiminga... tada jau nusikaltimas tokiai nebūti :) dažnai neįvertinam ką turim šalia ir laukiam kažko daugiau. Mylėkim save, mylėkim gyvenimą, savo veiklą, mylėkim žmones, kurie su mumis, stenkimės siekti daugiau ir nepamiršdami to ką jau turim. <3